teikus

teikùs, -ì adj. (4) 1. SD350, Sut, N, [K], Rtr, BŽ116, NdŽ, FrnW, KŽ palankiai nusiteikęs: Neteikus SD193.

teikù n. KŽ. teikiai adv.: Vaikų šaukimą tėvas maloniausis teikiai išklauso brš.

2. tinkamas, patogus (?): Prasti raštženkliai daug teikesni yra nekaip lenkų keimariniai cz, sz JDIII,XIpsl.